Logo Birštono savivaldybės teisės aktų paieška
Prisijungti prie VIISP

Teisės akto peržiūra


Keičiantys teisės aktai  Susiję teisės aktai Atsisiųsti
Sprendimas  Nr. TS-2302012.12.21
Institucija: Taryba

Teisės akto priedai:

Redakcijos:
Balsavimo rezultatai

Į pabaigą

 

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS  TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2012 m. gruodžio 21 d. Nr. TS-230

Birštonas

 

 


                   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2012, Nr. 50-2445) 31 straipsniu, Birštono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

                   1. Patvirtinti Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

                   2. Pripažinti netekusiu galios Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. TS-27 „Dėl Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ 1 punktą.

 

 

Savivaldybės merė

Nijolė Dirginčienė

 






PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės tarybos

2012 m. gruodžio 21 d.

sprendimu Nr. TS-230

 

 

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005,       Nr. 47-1558), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002,          Nr. 13-475), Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381).

2. Šių Taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad Birštono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

3. Šios Taisyklės reglamentuoja viešosios atliekų tvarkymo paslaugos teikimą Savivaldybės teritorijoje, nustato atliekų tvarkymo tvarką, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę.

4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms Savivaldybės teritorijoje buityje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:

4.1. biologiškai skaidžioms atliekoms, įskaitant žaliąsias atliekas (sąrašas pateikiamas priede Nr. 1);

4.2. pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas (sąrašas pateikiamas priede Nr. 2);

4.3. pavojingoms atliekoms (sąrašas pateikiamas priede Nr. 3);

4.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (sąrašas pateikiamas priede Nr. 4);

4.5. didelių gabaritų atliekoms (sąrašas pateikiamas priede Nr. 5);

4.6. statybos ir griovimo atliekoms (sąrašas pateikiamas priede Nr. 6.);

4.7. mišrioms (likusioms po rūšiavimo) komunalinėms atliekoms (sąrašas pateikiamas priede Nr. 7).

5. Atliekos tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytos Atliekų tvarkymo hierarchijos principų (prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitoks panaudojimas, šalinimas).

6. Šios Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

7. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

7.1 ARATC – uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras;

7.2. antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos popieriaus, kartono, stiklo, metalo ir plastiko atliekos;

7.3. biologinės atliekos – maisto (virtuvės) ir žaliosios atliekos;

7.4. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame įrengti trys ir daugiau atskiriems savininkams priklausantys butai su gyvenamosiomis ir (ar) su negyvenamosiomis patalpomis;

7.5. didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, karkasai, indai, dėžės, taip pat kitos namų ūkyje susidarančios didelių gabaritų atliekos. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos atliekos, priklausančias kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., statybinės atliekos, pavojingos buities atliekos, žaliosios atliekos ir kt.);

7.6. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – aikštelė, kurioje didelių gabaritų atliekos priimamos ARATC nustatyta tvarka;

7.7. individualus namas – atskiras gyvenamasis namas, kuriame įrengti ne daugiau kaip du butai;

7.8. elektros ir elektroninės įrangos atliekos – nebenaudojama, sugedusi buitinė technika ir kiti elektroniniai prietaisai;

7.9. komunalinės atliekos – namų ūkiuose (individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose) susidarančios buities atliekos bei savo pobūdžiu ir sudėtimi į jas panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Šiose Taisyklėse išskiriami šie komunalinių atliekų srautai: biologinės atliekos (žaliosios ir maisto atliekos), antrinės žaliavos, įskaitant pakuočių atliekas, pavojingos buities atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, didelių gabaritų atliekos, komunalinės statybinės atliekos;

7.10. komunalinių atliekų turėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje, ir kiti Savivaldybės teritorijoje esantys asmenys, turintys komunalinių atliekų;

7.11. komunalinių atliekų tvarkymas – komunalinių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas, priežiūra ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra;

7.12. komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – komunalinių atliekų turėtojams teikiama antrinių žaliavų, didelių gabaritų, mišrių komunalinių atliekų ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, taip pat šios paslaugos organizavimas, priežiūra ir kontrolė Savivaldybės teritorijoje;

7.13. komunalinės statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant smulkius gyvenamojo būsto / patalpų statybos (griovimo), remonto darbus, kuriems vykdyti nėra privalomas statybos leidimas;

7.14. konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštele taip pat laikoma vieta, įrengta pastato viduje ar išorėje ant pastatui priklausančių konstrukcijų, neatsiejamai susijusių su pastatu, tačiau tokia aikštele galima naudotis tik tuomet, jei pastatui nėra įrengta kita, ne pastate esanti konteinerių aikštelė. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi bendro naudojimo konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti. Šios aikštelės yra Savivaldybės viešosios infrastruktūros dalis;

7.15. mišrios komunalinės atliekos – komunalinės atliekos, likusios po žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo. Mišrioms komunalinėms atliekoms nepriskiriamos pavojingos buities, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos, statybinės ir kitos atliekos, kurias reikia atskirti ir tvarkyti pagal šių Taisyklių reikalavimus;

7.16. paslaugos teikėjas – atliekų tvarkytojas, kuris pagal sutartį su Savivaldybe ir ARATC teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje;

7.17. pavojingos buities atliekos – namų ūkiuose susidarančios pavojingos atliekos;

7.18. regioninis sąvartynas – Alytaus regiono komunalinių atliekų sąvartynas, esantis Takniškių kaime, Alytaus rajone;

7.19. vietinė rinkliava – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje;

7.20. žaliosios atliekos – sodų, parkų, skverų, kapinių, kitų apželdintų teritorijų priežiūros atliekos: medžių ir krūmų genėjimo atliekos, nušienauta žolė, lapai, gėlės, drožlės ir t.t.;

7.21. atliekų hierarchija – atliekų tvarkymo prioritetai, išdėstyti eiliškumo tvarka: atliekų prevencija, gaminių pakartotinis naudojimas, atliekų perdirbimas, kitoks atliekų naudojimas, atliekų šalinimas;

7.22. šiltasis metų periodas – laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

7.23. šaltasis metų periodas – laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

 

III. SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS

ORGANIZAVIMAS, FINANSAVIMAS IR VALDYMAS

 

8. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Atliekų tvarkymo organizavimo funkcijoms vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis yra įsteigusi uždarąją akcinę bendrovę Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – ARATC), kurio veikla apibrėžta šios įmonės įstatuose ir kituose šios įmonės steigėjų sudarytuose dokumentuose.

9. ARATC nepavestas Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

10. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas, kurios teikiamos visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

11. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymo sistemą organizuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos), vadovaujantis Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu ir Aplinkos ministerijos patvirtintais minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, pagal su Savivaldybe ar ARATC sudarytas bendradarbiavimo sutarčių sąlygas.

12. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymą pilnai finansuoja Organizacijos pagal joms tenkančią rinkos dalį.

13. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir į Alytaus regiono atliekų tvarkymo planą.

14. Savivaldybės administracija rengia, o Savivaldybės taryba tvirtina Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir planus.

15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.

16. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).

17. Savivaldybės administracija parengia, o Savivaldybės taryba tvirtina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir nustato rinkliavos dydį.

18. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatoma taip, kad surenkamomis lėšomis būtų apmokėtos visos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos, įskaitant šių atliekų tvarkymo administravimo, investicijų, infrastruktūros įrenginių eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudas.

19. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą ,,teršėjas moka“.

20. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema gali būti finansuojama valstybės ir Savivaldybės biudžeto, investicinių projektų, gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos bei kitų specialių fondų ir programų lėšomis.

21. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo prioritetiniai tikslai yra: atliekų surinkimo išplėtimas, apimant visą Savivaldybės teritoriją ir visus fizinius bei juridinius asmenis; surenkamų antrinių žaliavų kiekio didinimas ir jų paruošimas perdirbimui į tinkamus naudoti produktus ir gaminius; biodegraduojančių atliekų kompostavimo įdiegimas ir plėtojimas.

22. Atliekos renkamos į konteinerius. Konteinerių kiekis, tipas ir konteinerių aptarnavimo dažnis nustatomas atsižvelgus į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių name (individualioje valdoje), įmonių, įstaigų, organizacijų, esančių atitinkamoje teritorijoje, skaičių.

23. Atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrius.

Seniūnas yra pagrindinė koordinacinė grandis Savivaldybės nustatytoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti seniūnijos teritorijoje. Seniūnas užtikrina ir atsako už bendrą tvarką seniūnijos teritorijoje, sprendžia klausimus susijusius su atliekų išvežimu, kontroliuoja atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybę bei atliekų turėtojų prievoles.

24. Bendrųjų mišrių komunalinių ir antrinių žaliavų konteinerių pastatymo vietų schema tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

25. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

26. Atliekoms surinkti gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai; didžiosios atliekos ir pavojingos atliekos, esančios buityje, surenkamos apvažiavimo būdu, prieš tai paskelbus grafiką.

27. Įmonės ir organizacijos, kurios turi nuosavas teritorijas ir naudojasi Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, privalo savo lėšomis įsigyti šiose taisyklėse nustatytos konstrukcijos pakuočių (tame tarpe ir antrinių žaliavų) surinkimo konteinerius.

 

IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

28. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

28.1. gauti tinkamą šiose Taisyklėse numatytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

28.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

28.3. teikti pasiūlymus paslaugos teikėjui, Savivaldybei ir ARATC dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

28.4. pasirinkti tokio dydžio konteinerius, kurie atitiktų susidarančių atliekų kiekį;

28.5. pasinaudoti Savivaldybės tarybos nustatytomis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatomis.

29. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

29.1. laikydamiesi atliekų hierarchijos vengti komunalinių atliekų susidarymo, o susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti susidarymo vietoje į šias frakcijas:

29.1.1. žaliąsias atliekas,

29.1.2. antrines žaliavas (popierinius, kartoninius, stiklinius, metalinius ir plastmasinius daiktus), įskaitant pakuočių atliekas,

29.1.3. pavojingas buities atliekas,

29.1.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekas,

29.1.5. didelių gabaritų atliekas,

29.1.6. komunalines statybines atliekas;

29.1.7. kitas šiose Taisyklėse nustatytas atliekas,

29.2. išrūšiuotas komunalines atliekas ir po rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas perduoti paslaugos tiekėjui šiose Taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šios atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas už savo žemės sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur;

29.3. mokėti vietinę rinkliavą, kuri mokama pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba;

29.4. naudotis tik tais konteineriais, kuriuos jiems davė paslaugos teikėjas arba Savivaldybė;

29.5. laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų ir dėti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti;

29.6. pasirūpinti, kad atliekų surinkimo automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami;

29.7. naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, su kuriuo sutartį yra pasirašiusi Savivaldybė.

30. Nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai atsako už jų teritorijoje esančių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką.

31. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.

 

V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

32. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę:

                   32.1. patikrinti aptarnaujamų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;

                   32.2. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių taisyklių reikalavimų;

                   32.3. nerinkti prie individualių konteinerių paliktų atliekų;

32.4. neištuštinti individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio šiais atvejais:

32.4.1. atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą vietą nustatytu laiku,

32.4.2. yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą.

33. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

33.1. teikti paslaugas pagal Aplinkos ministerijos nustatytus minimalius kokybės ir kitų  teisės aktų reikalavimus ir sutarties sąlygas;

33.2. nerinkti mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų;

33.3. jeigu atliekų surinkimo konteineriuose yra daiktai ar atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai, apie tai raštu pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.

VI. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

34. Komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

35. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybę žaliąsias atliekas kompostuoti, tai turi daryti savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose, kartu su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.

36. Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 1 priede.

37. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti atliekų savo privačių valdų teritorijoje, atskirtas žaliąsias atliekas privalo:

37.1. pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę;

37.2. pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę;

37.3. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti žaliąsias atliekas iš individualių namų ūkių, patalpinti jas tam skirtose surinkimo priemonėse.

38. Miestų, daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančios žaliosios atliekos tvarkomos Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

39. Kitos biologiškai skaidžios atliekos iš viešbučių, motelių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų (švietimo įstaigų ir kt.) ir mažmeninės prekybos įmonių turi būti atskiriamos nuo komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir sutartiniais pagrindais perduodamos atliekų tvarkytojams, vykdantiems tokių atliekų tvarkymo veiklą.

40. Individualių namų gyventojai gali deginti medžių ir krūmų genėjimo šakas, vadovaujantis aplinkos apsaugos ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

V. PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS

41. Atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.

42. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus 0,24 m3 talpos mėlynos spalvos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

43. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis bendro naudojimo pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo konteineriais.

44. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas pristato į bendro naudojimo pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo konteinerius.

45. Pakuočių atliekoms surinkti naudojami bendro naudojimo 2,5 m3 ir 1,8 m3 talpos konteineriai, kurie daugiabučių namų kvartaluose statomi šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių, individualių namų kvartaluose, garažų bendrijų teritorijose – įrengtose antrinių žaliavų surinkimo aikštelėse. Nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios pastatymo vietos.

46. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos antrinių žaliavų surinkimo konteineriai. Gali būti naudojami požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Jeigu antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.

47. Draudžiama bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama pilti atliekas ar palikti šiukšlių maišuose šalia bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteinerių.

48. Pakuočių atliekos iš individualių namų gyventojų surenkamos pagal paslaugos teikėjo nustatytą surinkimo maršrutą ir paslaugų teikimo grafiką (suderintą su ARATC ir Savivaldybe). Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapiuose

49. Individualūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi prie važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas antrinių žaliavų surinkimo maršrutas. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerio rankena turi būti atsukta į važiuojamąją dalį. Aplink išstumtą antrinių žaliavų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas antrinių žaliavų surinkimo konteinerių neišstumia, atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

50. Paslaugos teikėjas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu kontrolinio patikrinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Paslaugos teikėjas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybei.

51. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

52. Antrinių žaliavų surinkimui iš komunalinių atliekų turėtojų gali būti taikomos ir kitos surinkimo priemonės. Informacija apie papildomas antrinių žaliavų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapiuose.

53. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapiuose.

VII. PAVOJINGŲ BUITIES ATLIEKŲ TVARKYMAS

54. Komunalinių atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

55. Pavojingų buities atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 3 priede.

56. Komunalinių atliekų turėtojai susikaupusius senus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

57. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, į nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapiuose, arba perduoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių platintojams (pardavėjams), kurie turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

58. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapyje.


VIII. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ

TVARKYMAS

 

59. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir ARATC interneto tinklapyje, arba teisės aktų nustatyta tvarka, gali perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

60. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.

61. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir ARATC interneto tinklapyje.

IX. DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

62. Komunalinių atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekas privalo:

62.1. pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę;

62.2. patalpinti į specialius konteinerius, kurie pastatomi centrinėse gyvenviečių dalyse (šalia seniūnijų administracinių pastatų ar kitose nustatytose vietose) bent du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ir išvežami paslaugos tiekėjo pagal nustatytą paslaugų teikimo grafiką.

63. Didelių gabaritų atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 5 priede.

64. Paslaugos teikėjas privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie didelių gabaritų surinkimą konteineriais, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką. Skelbimai apie didelių gabaritų atliekų surinkimą konteineriais turi būti skelbiami vietinėje spaudoje ir (arba) paštu siunčiamais informaciniais pranešimais, likus ne mažiau kaip dviem savaitėm iki numatomo surinkimo.

65. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios naudotos padangos taip pat gali būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

 

X. STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

67. Šios taisyklės reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

68. Statybos ir griovimo atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 6 priede.

69. Atliekų turėtojai statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz. asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

70. Statybines ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis.

71. Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

XI. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) TVARKYMAS

 

72. Komunalinių atliekų turėtojai po rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas turi patalpinti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Pageidautina, kad komunalinių atliekų turėtojai, prieš talpindami mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas sudėtų į plastikinius maišelius.

73. Atliekų, kurios gali būti talpinamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 7 priede.

74. Į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius draudžiama mesti žaliąsias atliekas, antrines žaliavas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, skystas ir karštas atliekas.

75. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių turi būti užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

76. Savivaldybės teritorijoje mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti naudojami 1,1 m3, 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriai. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai. Atliekų turėtojus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais aprūpina paslaugos teikėjas. Jeigu konteineris susidėvi ar sugadinamas ne dėl komunalinių atliekų turėtojo kaltės, konteinerį nemokamai pakeičia paslaugos teikėjas.

77. Gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, paprastai naudojasi 1,1 m3 talpos bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, išdėstytais konteinerių aikštelėse. Gali būti naudojami požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Konteinerių aikštelių vietos parinkimą ir jų įrengimą organizuoja Savivaldybės administracija. Konteinerių aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

78. Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už bendro naudojimo – paslaugos teikėjas.

79. Paslaugos teikėjas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų periodu privalo plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais.

80. Draudžiama bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama pilti atliekas šalia bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

81. Individualių namų, nutolusių ne didesniu kaip 200 m atstumu nuo kelio, kuriuo organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas, gyventojai naudojasi 0,12 m3 ir 0,24 m3 talpos individualiais konteineriais. Gyventojai turi teisę rinktis, kokios talpos (0,12 m3 ar 0,24 m3) individualų konteinerį naudoti savo namų valdoje susidariusioms mišrioms komunalinėms atliekoms laikyti. Komunalinių atliekų turėtojas vieną kartą per metus gali kreiptis į paslaugos teikėją ir savo lėšomis pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

82. Paslaugos teikėjas turi teisę neištuštinti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu kontrolinio patikrinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Paslaugos teikėjas apie tai turi raštu pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybei.

83. Individualių namų, nutolusių didesniu kaip 200 m atstumu nuo kelio, kuriuo organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas, gyventojai naudojasi bendro naudojimo 1,1 m3 konteineriais. Mišrios komunalinės atliekos turi būti kaupiamos maišuose ir pristatomos į bendrojo naudojimo konteinerį.

84. Juridiniai asmenys savo pastatų žemės sklypuose konteinerių aikšteles įrengia savo lėšomis ir garantuoja sąlygas paslaugos teikėjui privažiuoti prie konteinerių ir juos ištuštinti.

85. Mišrios komunalinės atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal paslaugos teikėjo nustatytą (suderintą su Savivaldybe) mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutą ir paslaugų teikimo grafiką. Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir ARATC interneto tinklalapiuose. Paslaugos teikėjas privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie mišrių komunalinių atliekų surinkimo laiką ir kitas sąlygas paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.

86. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val. Konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, juridinių asmenų patalpose ar jų žemės sklypuose (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), konteinerių tuštinimo dieną iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio rankena turi būti atsukta į važiuojamąją dalį. Aplink išstumtą mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas konteinerių neišstumia, mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

87. Jeigu paslaugos teikėjas dėl blogų privažiavimo sąlygų (pavyzdžiui, dėl nenuvalyto kelio esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms) negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, atliekų turėtojai turi kaupti susidarančias mišrias komunalines atliekas maišuose, kurie bus surinkti iš karto po kelio nuvalymo paslaugų teikėjo pasirinktu laiku arba kitą paslaugų teikimo grafike nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Jeigu konteineriai negali būti ištuštinti bent vieną kartą per mėnesį, maišais komunalinių atliekų turėtojus turi aprūpinti paslaugos teikėjas. Vietinės reikšmės viešuosius kelius ir gatves prižiūri Savivaldybė, vidaus kelius (įskaitant ribotų teritorijų – kiemų kelius ir visus kitus kelius) prižiūri jų savininkai (valstybė, savivaldybė, kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys).

88. Mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų šaltuoju metų periodu yra vežamos vieną kartą per mėnesį, o šiltuoju metų periodu du kartus per mėnesį.

89. Mišrios komunalinės atliekos iš daugiabučių namų bendro naudojimo konteinerių vežamos ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, o konkretus išvežimo dažnumas nustatomas paslaugų teikimo sutartyje. Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 proc. tūrio, atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir ARATC nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.

90. Mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų, turinčių nuosavas teritorijas, vežamos visus metus du kartus per mėnesį.

91. Bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai, esantys prie poilsiaviečių, kurių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracija, tuštinami šiltuoju metų periodu – vieną kartą per savaitę, šaltuoju metų periodu – netuštinami.

 

XII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS

 DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS

 

92. Komunalinių atliekų apskaitos duomenis ir atliekų turėtojų registrą tvarko ARATC teisės aktų nustatyta tvarka.

93. Du kartus per metus iki rugpjūčio 1 dienos ir iki vasario 1 dienos savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai teikia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti raštu ir elektronine laikmena ARATC sutartyse dėl atliekų tvarkymo nustatyta tvarka.

94. Duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą ir tvarkymą įmonėse, kurios pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų  tvarkymo taisykles (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) privalo rengti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas ir atliekų apskaitos ataskaitas, ARATC gali gauti pagal užklausą, raštu pateikiamą Aplinkos apsaugos agentūrai.

XIII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

95. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka.

96. Atliekų tvarkytojas (-ai), pasinaudodamas (-i) įvairiais jam (jiems) prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

97. Kiekvienais metais iki gegužės 15 d. ARATC turi paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą panaudojimą, susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius, kitų metų ir tolimesnio laikotarpio planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

98. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai.

99. Kiekvienais metais iki vasario 1 d. ARATC kartu su Savivaldybe turi parengti visuomenės informavimo programą.

XIV. SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

100. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai), ARATC ir Savivaldybės administracija.

101. Skundai ar prašymai gali būti pateikiami raštu ar žodžiu.

102. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba pareiškėjo nepasirašyti, paliekami nenagrinėti.

103. Komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai) privalo specialiame žurnale registruoti komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir registracijos numeris.

104. Gautas rašytinis ar žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešama registruotu laišku komunalinių atliekų turėtojui, ARATC ir Savivaldybės administracijai.

105. Gavęs (-ę) to paties komunalinių atliekų turėtojo pakartotinį skundą tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai) privalo apie tai pranešti ARATC bei Savivaldybės administracijai, kurie sprendžia, ar skundas pagrįstas, ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.

106. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas registruotu laišku apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

107. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybės administraciją arba ARATC su skundu dėl atliekų tvarkytojo (-ų) neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės administracijoje nustatyta tvarka.

XV. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ

108. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.

109. Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo ARATC kontrolės padalinys, kuris veikia pagal ARATC direktoriaus patvirtintus nuostatus. 

110. Asmenims, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

111. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

 

______________

 

 

 


 

Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas

 

 

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIĄSIAS ATLIEKAS, REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS,

SĄRAŠAS

 

 

Kompostavimui tinkamos atliekos

Kompostavimui netinkamos atliekos

Buities atliekos

Sodo atliekos

Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai;

vaisių ir daržovių žievės;

kiaušinių lukštai;

arbatos pakeliai;

kavos tirščiai bei jų filtrai;

kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai;

naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai;

Sodo atliekos – augalų lapai;

nupjauta žolė;

smulkios šakos;

jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų);

sena vazonų žemė;

kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai

 

Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

_______________


 

Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo

taisyklių 2 priedas

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS

 

Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius

Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius

Stiklo

Stikliniai buteliai, stiklainiai;

nereikalingi stiklo indai;

įvairaus dydžio stiklo duženos.

 

Buteliai ir stiklainiai turi būti pilnai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Porcelianas, krištolas, keramika;

veidrodžiai;

elektros lemputės;

dažais ar tepalais užteršta pakuotė;

ampulės, stikliniai vaistų buteliukai;

armuotas stiklas bei stiklo lakštai;

automobilių langų stiklai.

Popieriaus ir kartono

Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);

knygos be kietų viršelių;

kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai;

lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių;

kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius.

Popieriaus ir kartono atliekos neturi būti riebaluotos ir užterštos maisto likučiais.

Pergamentinis popierius;

kalkinis ir riebaluotas popierius;

drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius;

laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu;

panaudoti tapetai;

servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai;

sauskelnės;

pakeliai nuo traškučių.

Plastikų ir metalo

Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų;

plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo  padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.;

polietileno maišeliai ir plėvelė;

kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai;

kartoninės gėrimų nuo sulčių ir pieno produktų pieno produktų ir sulčių pakuotės (pvz., Tetra pak);

traškučių pakeliai;

konservų dėžutės;

skardinės nuo gėrimų;

aliuminio lėkštės ir kepimo skardos;

metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinės pakuotės atliekos.

Pakuotės turi būti pilnai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai.

Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara;

žaislai iš plastiko su elektroninias įtaisais;

plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės;

videokasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės;

skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai;

aerozoliniai flakonai.

 

 

Pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

_______________


Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedas

 

 

PAVOJINGŲ BUITIES ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

 

Pavojingos buities atliekos:

  1. Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai;
  2. Pasenę vaistai;
  3. Pasenę buities chemijos produktai;
  4. Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos;
  5. Tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų;
  6. Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;
  7. Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescencinės lempos);
  8. Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos;
  9. Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai;
  10. Kitos pavojingos buities atliekos.

 

Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_______________


 

Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedas

 

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Kategorijos

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai

1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz. elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.

2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.

3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.

4. Vartojimo įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.

5. Apšvietimo įrangos atliekos

Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.

6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos

Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.

7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_______________

 


Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 5 priedas

 

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

 

Didelių gabaritų atliekos:

1. Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.);

2. Langai;

3. Durys;

4. Dviračiai;

5. Kilimai;

6. Radiatoriai;

7. Naudotos padangos;

8. Automobilinės kėdutės;

9. Vežimėliai;

10.  Talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.

 

Didelių gabaritų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

______________

 

 


Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 6 priedas

 

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Statybos ir griovimo atliekos:

1.Betonas;

2. Plytos;

3.Mineralinė, akmens ir stiklo vata;

4.Gipso izoliacinės statybinės medžiagos;

5.Ruberoidas;

6. Plastikas, stiklas, popierius iš statybų;

7. Sukietėję dažai, lakai;

8. Dažyti, lakuoti paviršiai;

9. Čerpių ir keramikos gaminiai;

10. Šiferis;

11.Putų polistirolas;

12.Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai;

13. Linoleumas;

14. Grindų dangos;

15. Mediena iš statybų;

16. Namų ūkio santechnikos įrenginiai ( vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti);

17. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys.

 

Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

_______________


Birštono savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 priedas

 

MIŠRIŲ ( LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Mišrios (likusios po rūšiavimo) komunalinės atliekos:

1. Sauskelnės;

2.Popieriniai rankšluosčiai;

3. Servetėlės;

4. Tualetinis popierius;

5. Vienkartinės nosinės;

6. Drabužiai;

7. Tekstilės gaminiai;

8. Avalynė (batai, basutės ir kt.);

9. Pelenai;

10. Sąšlavos;

11. Maisto atliekos.

 

Mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

 

_______________

 

 

 


Į pradžią